WHAAAAT

Arnis Aleinikovas

Mano ERASMUS+ praktika buvo vienas didelis WHAAAAT.
Iš gerosios pusės ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
Visų pirma, reikia paminėti, kad Lietuvoje, tiksliau VDU, aš baigiau vaidybos studijas ir įgyjau teatro ir kino bakalauro laipsnį. Savo ERASMUS+ praktiką atlikau Schauspiel Hannover teatre Vokietijoje dirbdamas Lukasz Twarkowski (daugiau ar mažiau besidomintys teatru šį režisierių galėtų žinoti iš jo pastatymo “LOKIS” Lietuvos Nacionaliniame Dramos teatre) asistentu. Tada mane sužavėjo šis pastatymas ir ilgai svarstęs, kur atlikt praktiką… aš parašiau jam per facebooką (taip) ir paklausiau, kuo jis dabar gyvena ir ką žada statyti.
Štai taip aš atsidūriau Hanoveryje – mieste, kuris, tiesą sakant, nėra niekuo ypatingas ir vykti turistatuti ten nepatarčiau, nes, tikėtina, kad liksite nusivylę.

Kaip jau ir minėjau, mano praktika buvo Schauspiel Hannover teatre, kuriame dirbau kaip režisieriaus asistentas. Ten vykdamas iki galo nežinojau, ką man teks daryti. (Taip jau yra, kad nežinomybė dažnai yra neatsiejama nuo teatro), todėl pats sau išsikėliau klausimus, į kuriuos bandžiau gilintis.
Laikui bėgant įsibegėjo procesas ir kartu su Bogumil Misala kurta muzika Hanoveryje ,,užkūrėm“ dar nematytą techno muzikos vakarėlį scenoje.
Nenoriu išsiplėsti ir pasakoti apie patį teatrinį pastatymą – jei kam įdomu, jis vadinasi „ES WAR EINMAL DAS LEBEN“ (teaseris smalsumui sužadinti: https://www.youtube.com/watch?v=H7tc3XG3iOU).

Pradžioje apibūdindavas savo ERASMUS+ praktiką vienu žodžiu WHAAAT, turėjau omeny visišką išlipimą iš komforto zonos. O kai taip atsitinka, viskas persikelia į kažkokią paralelinę realybę, kuriai netinka tavo jau anksčiau išmokti prisitaikymai.
Greičiausiai tik išlipdami iš savo komforto zonos mes augam kaip asmenybės ir tobulėjam savo profesinėse srityse.
Ačiū už šią galimybę ERASMUS+.
Lipkim iš komforto zonų, nustebkim, ir aukim!